Mano istorija. IGNAS

Sveiki, mano vardas Ignas. Man 24 metai. Aš sergu Idiopatine Generalizuota Epilesija. Mano diagnozė buvo nustatyta, kai man buvo 16 metų. Iki šios diagnozės, nuo vienerių metų amžiaus, aš turėjau įvairaus pobūdžio tikus. Man buvo paskirti vaistai Lamotriginas ir Topiramatas. Palaipsniui dozės buvo didinamos, nes turėjau staigų ūgio šuolį paauglystės metu. Traukuliai niekaip nesiliovė. Vaistų dozės buvo labai padidintos ir tai labai apsunkino mano gyvenimą.

Buvo sunku susikaupti ir spręsti paprastas problemas. Socialinis mano gyvenimas buvo komplikuotas, dėl sunkaus, bet reikalingo režimo. Man sunku buvo mėgautis paauglio gyvenimo privalumais. Ilgą laiką atrodė, kad aš esu dėl kažko baudžiamas ir, kad kažkas žaidžia su manimi. Diena iš dienos keikiau save ir savo ligą, manydamas, kad tai prakeiksmas, kurio aš nenusipelniau… Turėjau sunkumų mokantis gimnazijoje ir studijuojant universitėte. Labai norėjau būti suprastas ir mėgiamas, bet taip neatsitiko. Daug skaitydamas ir nagrinėdamas žmogaus psichologinę prigimtį, aš supratau, kad pagarba ir meilė yra neduodama, o užsitarnaujama. Žmonės, kuriuos laikiau draugais, man nepadėdavo… Bet mano šeima buvo didžioji atrama, savęs supratimo kelyje.

Manyje esanti savigarba man nebeleido sau kenkti ir gailėtis savęs. Aš norėjau tapti gerbiamas ir sėkmingas žmogus! Pradėjau žiūrėti į savo ligą ne kaip į prakeiksmą, bet kaip į dovaną. Šis požiūris man leido pamatyti save kaip žmogų, kuris nepaisant visų kliūčių, gali gyvenime pasiekti visko, ko jis trokšta. Aš niekada savęs nemačiau kaip neįgalaus, nes stengiausi būti normalus ir pritapti prie normalių žmonių. Visada mėgstu sau sakyti, kad gali būti ir blogiau. Esu dėkingas, nes epilepsija mane išgelbėjo nuo pražūtingo gyvenimo būdo, kuris galėjo man sugriauti viską…

Šiandien aš gyvenu su džiaugsmu, su laime, ir didžiuojuosi galėdamas pasakyti – AŠ ESU APDOVANOTAS EPILEPSIJA!!!

šešėlis


Už laiško turinį atsako siuntėjas