Atsimenu paauglystę. Mokykloje pasidarydavo “bloga, negera“, nukrisdavo spaudimas ir būdavau paleidžiama namo. Atsimenu rytą, kai apsipyliau karšta arbata, o atsigavusi pamačiau išsigandusią mamą, pasakiau – buvo “bloga, negera“.
Greitai sužinojau, kad sergu epilepsija. Apie ligą daug nežinojau. Tikėjausi, kad po poros metų vaistų gerti nebereikės. Atsimenu, kai prieš sulaukiant pilnametystės padarė tyrimus, jie buvo puikus, o priepuolių neturėjau, nuo tos dienos, kai pradėjau gerti vaistus, bet gydytojai vaistų nemažino tik pasakė: – Tavęs laukia egzaminai, turėsi streso, geriau neskubėkime.
Pradėjus studijuoti, vaistus pradėjau vartoti rečiau. Atsimenu, kad nepilnai vieną lapelį tablečių išgerdavau per mėnesį, kai nustatyta buvo gerti po tabletę du kartus dienoje. Jas gerdavau tik pajautusi kažkokį keistą jausmą, kaip prieš priepuolį. Apie tai niekas nežinojo.
Atėjo diena, kai liga sugrįžo. Iš pradžių reti priepuoliai, juos dar ilgai pavykdavo nuslėpti, o po to ir visa banga. Kaip tik tuomet kai turėjau baigti studijas. Pasirinkau ir temą apie epilepsiją, juk net ir dėstytojai matydavo mano priepuolius. Tada ir atradau Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungą “EPILĖ“.
Po bakalauro nukeliavau į Santarų klinikas. Pirmą kartą buvo keičiami vaistai. Kartu labiau įsitraukiau į organizaciją, daug labiau pažinau savo ligą, tikrai daug ko išmokau, susipažinau su daug nuostabių žmonių. Taip bėgo laikas, o priepuoliai kartodavosi ir tik daugėjo. Kol vieną dieną gydytoja pasiūlė darytis operaciją. Prisiminiau, kad prieš metus, organizacijos narių susitikime buvau pasakius: “- pas mane per lengvi priepuoliai, kad sutikčiau darytis operaciją“. Nustebinau pati save, bet pagalvojau, kad lankydamasi pas gydytoją, bendraudama su ja, mačiau kokia ji nuoširdi ir mano pasitikėjimas ja buvo šimta procentinis. Aš sutikau.
Dabar daugiau kaip pusantrų metų neturiu priepuolių, bet vaistus geriu sąžiningai, patirtis tai išmokė. Esu begalo dėkinga gydytojams. Taip pat ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungai “EPILĖ“ iš kurios pasitraukti neplanuoju. Jos dėka gyvenime gavau gerų pamokų, supratimo ir gerų akimirkų. Todėl noriu visiems palinkėti, kad pasitikėtumėte gydytojais, būtumėte nuoširdūs ir pasakytumėte jiems apie ligą, tai ko galbūt neišdrįstumėte pasakyti artimiesiems ar geriausiems draugams. Taip pat, kad taptume visi draugiški, įsitrauktume į organizaciją, jos veiklą ir kartu siektume tikslų, kurie mums visiems svarbūs ir reikalingi.
Brigita Hrytsai.
(Už laiško turinį atsako siuntėjas)
Čia gali būti Tavo ligos istorija!
Kviečiame sergančius epilepsija papasakoti savo ligos istoriją bei griauti nusistovėjusius mitus apie ligą! Rašykite drąsiai apie ligos pradžią, eigą, sunkumus ir kaip juos išgyvenate, kaip į jūsų ligą reaguoja šeimos nariai, artimieji, draugai ar kolegos. Galbūt įžvelgiate ir teigiamų privalumų susidūrę su liga?
Labai svarbūs ir epilepsija sergančių artimųjų išgyvenimai, patyrimai, nuomonė.
Asmenims, kurių istorijos bus viešinamos http://www.epile.lt ir LESS EPILĖ facebbok paskyroje dovanosime knygą „Viskas apie epilepsiją“ (aut. prof. R. Mameniškienė, K. Petryla).
Jūsų laiškų laukiame adresu info.epile@gmail.com. Pageidaujant, užtikrinsime Jūsų anonimiškumą!
Daugiau informacijos papasakok-savo-ligos-istorija
Nuotrauka – Brigita Hrytsai
LIETUVOS EPILEPSIJA SERGANČIŲJŲ SĄJUNGA 