Darbas ir epilepsija. Nuo profesijos pasirinkimo iki darbo ginčų komisijos

Didelė dalis sergančiųjų epilepsija, įskaitant ir kitas negalias, susiduria su sunkumais norėdami įsidarbinti. Neįgalieji yra „nepatogūs“ darbdaviams ir kolegoms, jie nepasitiki žmonių sugebėjimais dirbti.
ES dirbančių neįgaliųjų vidukis siekia 40 proc., Lietuvoje, deja, apie 29 proc.

Kaip išsirinkti profesiją?
Apmaudu, kad epilepsija sergantiesiems draudžiama dirbti darbus, kurie yra įrašyti į pavojingų darbų sąrašą. Draudimų sąrašas turėtų būti kaip galima labiau trumpinamas, o norint įdarbinant sveikatos sutrikimų turintį asmenį, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.
Prieš renkantis profesija rekomenduojama susipažinti su LR Darbo kodeksu, LR Vyriausybės nutarimu dėl pavojingų darbų sąrašo ir kt, įvertinti ar įgijus profesiją bus galimybė įsidarbinti.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie SADM išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kaip rizikos veiksniai dažniausiai nurodomi:
fizikiniai – vibracija, aukštas triukšmo lygis, jonizuojantys spinduliai;
psichosocialiniai – naktinis darbas, viršvalandinis darbas;
fiziniai – darbas aukštyje (virš 1,3 m.), požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu, pavajingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. Nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751) patvirtintas pavojingų darbų sąrašas:
• sunkūs fiziniai darbai;
• darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais ir jų atliekomis, medžiagomis, turinčiomis asbesto;
• valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos;
• inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas;
• gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbų vykdymas;
• savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas;
• kiti darbai.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1B50A305B56B

Sakyti ar nesakyti, kad sergu epilepsiją?
Darbo interviu gali bauginti, ypač jei svarbi darbo vieta į kurią pretenduojate.
Kreipdamiesi dėl darbo vietos, jūs privalote atskleisti dalį informacijos apie save, tačiau ar turite pranešti ir apie epilepsiją? Darbdaviams būtų naudinga žinoti visą svarbią informaciją apie jūsų sveikatą, tačiau ar jūs tikrai privalote ir kada yra geras laikas jiems pasakyti?
Tai turi būti jūsų sprendimas, ar norite atskleisti informaciją apie savo sveikatos būklę ar ne, tačiau visada yra ir privalumų, ir trūkumų.
Rizikinga slėpti, jei priepuolis gali ištikti darbe, o jūsų darbdavys ar kolegos nežinos, kaip jums padėti.

Privalumai ir trūkumai pranešus apie ligą

Interviu metu

  • Galite iš anksto aptarti tinkamas darbo sąlygas ir aplinką.
  • Jei būsite įdarbintas, galite jaustis saugiai, kad nebūsite atleistas dėl ligos ateityje, nes vadovas jau žinos apie jūsų ligą.
    – Jei darbo pokalbis nesėkmingas dėl diskriminacijos, tai sunku įrodyti.
    – Jei pokalbyje daugiausia dėmesio bus skiriama ligai, gali būti sunku pristatyti savo gabumus ir darbo patirtį.

Gavus darbo pasiūlymą

  • Galimybė pritaikyti tinkamas darbo sąlygas ir aplinką.
  • Kolegos ir vadovai bus pasiruošę jums padėti ir neišsigąs, jei įvyktų priepuolis darbe.
  • Jei atskleidus informaciją apie ligą darbdavys pakeičia nuomonę dėl siūlomos darbo vietos, galite kreiptis į atsakingas institucijas dėl diskriminacijos.
    – Darbdavys gali manyti, kad slepiate informaciją apie savo sveikatą ir tai panaudoti prieš jus.

Ką daryti jei atleido dėl ligos?
Labai svarbu, kad žmonės, sergantys epilepsija ar kitomis lėtinėmis ligomis, žinotų savo teises.
Yra ne viena institucija, kurioje galima ieškoti pagalbos. Reikėtų nepasiduoti spaudimui, neskubėti pasirašyti darbo santykius nutraukiančių dokumentų nepasikonsultavus su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojais, teisininkais ar nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios gina neįgaliųjų teises. VDI inspektoriai tiria skundus dėl psichologinio spaudimo darbe, kuriuos patiria ir epilepsija sergantys žmonės.
Kiekvienas žmogus, įmonė ar organizacija turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą raštu dėl lygių galimybių pažeidimo per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo.

Kada kreiptis į darbo ginčų komisiją?
Darbo kodeksas numato, kad darbo santykiuose nukentėjęs dalyvis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą privalo kreiptis per tris mėnesius. Kitais atvejais – neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo apie jo teisių pažeidimą.
Praleistas terminas gali būti atnaujinamas darbo ginčų komisijos sprendimu.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjanti komisija priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą.
Taip pat, priteisiama jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Lieuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga EPILĖ
Donata Balčikonienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s