Tyrimai epilepsijos diagnozei patikslinti

Nors epilepsija – klinikinė diagnozė, t.y. nustatoma remiantis priepuolių klinikine išraiška, gydytojas po apžiūros skiria reikiamus tyrimus diagnozei patikslinti.

Elektroencefalografinis tyrimas
Elektroencefalografinis (EEG) tyrimas yra vienas svarbiausių epilepsijos diagnozei patvirtinti, priepuoliams atskirti nuo kitos kilmės paroksizmų, taip pat ligos eigai stebėti, kiek rečiau – kitų smegenų ligų ir būklių (miego sutrikimų, navikų, galvos traumų, encefalopatijų, neurodegeneracinių ligų, encefalito, insulto, demencijos, raidos atsilikimo, smegenų mirties) diagnostikai. Šis tyrimas gali padėti nustatyti, ar žmogus serga generalizuota, ar židinine epilepsija ir kurioje smegenų srityje prasideda priepuolis. Iš esmės EEG tyrimas atspindi skirtingų smegenų vietų elektrinę veiklą. Atliekamas kiekvienam sergančiam epilepsija asmeniui. Tyrimo metu registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas, o gydytojas vertina jo nuokrypius nuo normos. Pirmasis EEG tyrimas ne visada parodo pokyčius, tuomet tenka tyrimą kartoti, atlikti po nemiegotos nakties (tam, kad pavargtų smegenys) arba miegant. Tam tikrais laikotarpiais tyrimas kartojamas siekiant įvertinti, kaip smegenys reaguoja į gydymą, ar būklė gerėja, o jei priepuoliai ilgai nesikartoja, padeda nustatyti, ar galima užbaigti gydymą vaistais. Tyrimas yra nekenksmingas, saugus ir komplikacijų nesukelia, tiriamasis nepatiria jokios apšvitos. Tačiau jį atliekant visada taikomi provokaciniai testai, kurie gali būti nemalonūs – tiriamasis prašomas giliai kvėpuoti, įjungiamos šviesos blykstės. Jei šie testai blogina paciento savijautą – jie neatliekami. Kai kurios epilepsijos formos turi savo specifinius „raštus“, kurie iš karto padeda patvirtinti diagnozę. Kartais, gydytojui aptarus su ligoniu, epilepsijos priepuoliai yra sąmoningai provokuojami tam, kad jie būtų užregistruoti EEG tyrimu. Tokiais atvejais, kai reikia, suteikiama medicinos pagalba.
Ligonis turi tinkamai pasirengti tyrimui:
– vakare prieš tyrimą išsiplauti plaukus, nenaudoti kondicionierių ir lako;
– tyrimo dieną rekomenduojama negerti kofeino turinčių gėrimų;
– vaistus nuo epilepsijos reikėtų gerti kaip įprasta, jei gydytojas nenurodė kitaip;
– pavalgyti prieš tyrimą, išsisegti auskarus;
– jei numatoma daryti EEG su miego deprivacija, suaugusieji prieš atvykdami tyrimui prašomi nemiegoti visą naktį, o vaikai turėtų atsikelti 2–3 valandomis anksčiau.
Tyrimo eiga. Laboratorinės diagnostikos specialistas pamatuoja tiriamojo galvą ir tam tikrose galvos vietose priklijuoja elektrodus. Galvos oda elektrodo dėjimo vietoje švelniai nuvaloma patrinant abrazyvine pasta. Elektrodas patepamas specialia pasta ir dedamas ant paruoštos odos pagal tarptautinę „10–20“ sistemą. Laidais elektrodai sujungiami su stiprintuvu ir kompiuteriu. Uždėjus elektrodus pacientas pasodinamas arba paguldomas, jo paprašoma atsipalaiduoti ir ramiai pabūti užsimerkus, kol vyks tyrimas.
EEG tyrimo metu atliekamos įvairios aktyvacijos procedūros. Tiriamojo prašoma atsimerkti ir užsimerkti, giliai pakvėpuoti, pažiūrėti į mirksinčią šviesą, kartais – paskaityti tekstą, paskaičiuoti. Tam, kad gydytojas galėtų tiksliau nustatyti patologiją, tyrimo metu gali būti registruojamas vaizdas.
EEG trukmė yra 30–60 minučių. Jei tyrimo metu reikia miegoti, EEG trunka ilgiau.
Po tyrimo, jei nebuvo vartojami raminamieji vaistai, galima grįžti prie įprasto ritmo. Jei tyrimo metu miegui sukelti buvo duodami raminamieji vaistai, reikia palaukti, kol jie nustos veikti, ir tik tuomet vykti namo. Tokiais atvejais tyrimo dieną pacientas neturėtų vairuoti automobilio.

Vaizdiniai smegenų tyrimai
Jie padeda nustatyti epilepsijos etiologiją, kai matomi konkretūs smegenų pažeidimai ir patvirtinama, kad dėl jų prasideda priepuolis. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atliekama siekiant išaiškinti epilepsijos etiologiją arba esant priepuolių, nors taikomas gydymas VNE, taip pat ji pravarti ir svarstant operacinio gydymo galimybę. Tyrimui naudojamas stiprus magnetinis laukas bei radijo bangų impulsai, kurie leidžia išgauti detalų smegenų vaizdą. Tyrimas saugus ir informatyvus, tačiau jo atlikimą riboja implantai: stimuliatorius, poodinis defibriliatorius, kai kurie dirbtiniai širdies vožtuvai ir kraujagyslių stentai, smegenų kraujagyslių metalinės kabutės ar metalinės plokštelės po neurochirurginių operacijų, akių bei ausų (kochleariniai) implantai, bet kokie kiti metaliniai implantai, kurių sudėtyje yra geležies, nikelio, kobalto; morfijaus, insulino ir kitų vaistų pompos; taip pat paciento didelio laipsnio nutukimas, kai jo svoris ir dydis viršija aparato gamintojo nustatytas ribas. Jeigu pacientui implantuotos metalinės kabutės yra pagamintos iš titano ar titano lydinio, dėl tyrimo sprendžiama individualiai. Kai tyrimas būtinas, o ligoniui implantuotas širdies stimuliatorius, dėl stimuliatoriaus veiklos sustabdymo tyrimo metu sprendžia elektrofiziologai ir kardiologai. Esant implantuotiems širdies vožtuvams, stentams ar akių, ausų implantams, individualiai aiškinamasi, iš kokios medžiagos jie pagaminti, ar medžiaga feromagnetinė, ar tyrimo metu kils pavojus, kad implantas įkais ar pajudės iš vietos. Nėštumas nėra absoliuti kontraindikacija atlikti galvos MRT tyrimą, tačiau nėščiosioms šis tyrimas atliekamas tik išskirtiniais atvejais, esant gyvybinėms indikacijoms. Siekiant paryškinti smegenų struktūrų vaizdą ir galimus smegenų pakitimus, į veną sušvirkščiama specialios kontrastinės medžiagos – gadolinio. Jeigu ligonis bijo uždaros erdvės (serga klaustrofobija) ar yra alergiškas kokioms nors rentgenokontrastinėms medžiagoms (gadoliniui, jodui), apie tai prieš tyrimą privalo informuoti gydytoją ir medicinos personalą.
Tyrimo eiga. Prieš tyrimą privaloma išsisegti metalinius daiktus iš plaukų, ausų, nusisegti metalinius diržus, laikrodžius, kitus papuošalus, nusiimti akinius, į tyrimo kabinetą nesinešti mobiliojo telefono. Tiriamasis skanuojamas MRT aparatu horizontalioje plokštumoje ant MRT stalo, į veną sušvirkščiama kontrastinės medžiagos. MRT aparatas skleidžia garsus, jie yra visiškai normalūs. Garsui sumažinti uždedamos ausinės arba duodami ausų kamštukai. Tyrimas trunka apie 30–40 min. Tyrimo metu ligonis turi visiškai nejudėti. Prieš ir po tyrimo galima gerti skysčius, valgyti ir vartoti savo vaistus kaip įprasta, jeigu gydytojas nenurodė kitaip.
Kartais gali būti atliekamas ne MRT tyrimas, o kompiuterinė tomografija (KT). Dažniau ji atliekama skubos tvarka, paprastai po priepuolio ar patyrus galvos traumą, taip pat asmenims, kuriems negalima atlikti MRT (turintiems stimuliatorių, metalinių protezų ar bijantiems uždaros erdvės). KT yra radiologinis tyrimas, taigi skleidžia jonizuotąją spinduliuotę ir dažniausiai padeda atsakyti į klausimą, ar būtina operuoti skubiai, jei matomas smegenis spaudžiantis auglys, kraujavimas, kaukolės kaulų lūžiai. Kitaip nei MRT, KT nepateikia išsamios informacijos apie smulkias smegenų struktūras ir jų pokyčius. Prieš atliekant galvos KT tyrimą visada klausiama, ar tiriamasis nėra alergiškas jodui ir kitiems kontrastiniams dažams, nes tyrimo metu, siekiant paryškinti smegenų struktūras ir galimus pakitimus, neretai naudojamos rentgenokontrastinės medžiagos. Jeigu pacientas alergiškas minėtoms medžiagoms, 12 val. prieš tyrimą gydytojas gali paskirti antihistamininių ir steroidinių vaistų, gali būti atsisakoma naudoti rentgenokontrastinę medžiagą arba tyrimas keičiamas kitu vaizdiniu tyrimu. Tyrimas yra neskausmingas, gali būti jaučiamas trumpalaikis metalo skonis burnoje, karščio pylimas ar pykinimas. Prieš tyrimą ir po jo galima gerti skysčius, valgyti ir vartoti vaistus kaip įprasta, jeigu gydytojas nenurodė kitaip. Jeigu ligonis sirgo ar serga inkstų ligomis, prieš tyrimą reikia ištirti kreatinino bei šlapalo kiekį kraujyje, nes inkstų funkcija svarbi vėlesniam kontrastinės medžiagos pasišalinimui iš organizmo. Jeigu vartojamas metforminas (vaistas cukriniam diabetui gydyti), jis turėtų būti nutrauktas likus bent 24 val. iki numatomo tyrimo, o vartojimą galima atnaujinti praėjus 48 val. po tyrimo.
Tyrimo eiga. Prieš tyrimą būtina išsisegti metalinius daiktus iš plaukų, ausų, nusiimti metalinius diržus ar papuošalus, laikrodžius, akinius. Į veną suleidus rentgenokontrastinės medžiagos, tiriamasis skanuojamas KT aparatu 10–15 sekundžių. Kol vyksta tyrimas, negalima judėti. Po tyrimo rekomenduojama išgerti kuo daugiau vandens, kad iš organizmo su šlapimu greičiau pasišalintų kontrastinė medžiaga. Reikėtų stebėti, ar po tyrimo neatsiranda alerginių bėrimų bei kitų alerginių reakcijų į rentgenokontrastinę medžiagą, o joms atsiradus skubiai kreiptis į gydytoją.

Planuojant operacinį epilepsijos gydymą gali būti atliekama funkcinė MRT (toliau – fMRT), kuri leidžia įvertinti smegenų žievės aktyvumą ir nustatyti funkciškai svarbias smegenų žievės (kalbos, regos, atminties, paviršinių jutimų, motorines ir kitas) zonas. Tiriamasis turi atlikti keletą specialių užduočių – nuo itin paprastų (pvz., pakelti kavos puodelį, pasiekti daiktą ranka, paspausti mygtuką ir taip sureaguoti į išgirstą garsą) iki sudėtingų kalbos suvokimo ar atminties užduočių (įvardyti paveikslėlyje matomą daiktą, parinkti pateiktam žodžiui sinonimą, antonimą), taip pat vertinamas kalbos sklandumas, semantinė atmintis ir kt. Kintant smegenų žievės aktyvumui atliekant minėtas užduotis, kinta ir smegenų kraujotaka įvairiose smegenų srityse. Šiuos kraujotakos pokyčius registruoja kompiuterinė sistema, tyrimo rezultatus įvertina gydytojas radiologas.

Radioizotopiniai tyrimai
Vieno fotono emisinė tomografija (SPECT) bei pozitrono emisinė tomografija (PET) padeda nustatyti epilepsigeninio židinio vietą smegenyse ir naudojamos tada, kai svarstoma chirurginio epilepsijos gydymo galimybė. PET tyrimas atliekamas vadovaujantis Ligų ir būklių, kurioms esant atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojami pozitronų emisijos tomografijos tyrimai su fluorodeoksigliukoze, ir šių tyrimų atlikimo indikacijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-449. SPECT atliekamas konsiliumo sprendimu, jeigu numatomas operacinis epilepsijos gydymas.
Šiems tyrimams yra naudojamos radioaktyviosios medžiagos: PET tyrimui – radioaktyvioji žymėta gliukozė, SPECT – dažniausiai radioaktyvusis technecis ar kitos medžiagos. Į žmogaus kraujotaką suleisti radioaktyvūs izotopai skyla ir išspinduliuoja gama spindulius, kurie tyrimo metu sugeriami išorinių PET ar SPECT aparatų detektorių.
Kompiuterinė programa apdoroja informaciją apie sugertus gama spindulius ir taip yra sukuriamas dviejų arba trijų matmenų vaizdas. PET tyrimas leidžia stebėti metabolizmo intensyvumą įvairiose smegenų struktūrose, nes į veną suleidžiama radioaktyvioji žymėta gliukozė, o ji yra pagrindinis ląstelių energijos ir maisto šaltinis. Patekusi į kraujotaką, ji cirkuliuoja kraujyje ir yra reabsorbuojama smegenų ląstelių. Pagal radioaktyviosios gliukozės kaupimosi įvairiose smegenų struktūrose intensyvumą galima spręsti apie įvairių smegenų sričių metabolinį aktyvumą, taip pat nustatyti, kuriose smegenų srityse metabolizmas yra sumažėjęs ar padidėjęs. Atliekant SPECT tyrimą, priešingai nei PET, radioaktyvioji medžiaga, suleista į kraujotaką, nėra sugeriama smegenų ląstelių, o lieka kraujotakoje. SPECT tyrimas parodo kraujotakos intensyvumą įvairiose smegenų srityse. Pažeistoms smegenų sritims būdinga sulėtėjusi smegenų kraujotaka. Dažniausiai prieš operaciją SPECT tyrimas atliekamas tarp priepuolių ir epilepsijos priepuolio metu. SPECT tarp priepuolių matoma epileptogeninių zonų hipoperfuzija, o priepuolio metu – hiperperfuzija. PET tyrimas parodo smegenų audinio hipo- ar hipermetabolizmą.
Tyrimų eiga. Likus 24 valandoms iki PET tyrimo negalima gerti saldžių, gazuotų ir alkoholinių gėrimų, reikia vengti sulčių, kofeino turinčių gėrimų, nevartoti cukraus, vaisių, saldainių, medaus, džemo, vengti makaronų, duonos gaminių, ryžių. Jeigu tiriamasis serga cukriniu diabetu ar jo inkstų funkcija sutrikusi, apie tai reikia informuoti gydytoją ir medicinos personalą, kad būtų skiriamas specialus pasiruošimas. Tyrimų negalima atlikti nėščiosioms. Maitinančioms kūdikį krūtimi moterims tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, bet turi būti imamasi papildomų pasiruošimo priemonių, pavyzdžiui, kūdikis maitinamas dar prieš tyrimą nutrauktu pienu.

Laboratoriniai tyrimai
Kraujo tyrimas visada skiriamas siekiant įvertinti priepuolį galėjusias sukelti priežastis bei ruošiantis pradėti gydymą vaistais. Atliekamas klinikinis ir biocheminis kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti kepenų, inkstų, skydliaukės funkciją, elektrolitų kiekį, taip pat toksikologinis tyrimas, įtarus apsinuodijimą. Gydomiems vaistais ligoniams kraujo tyrimai kartojami kasmet arba kas dvejus metus. Jei priepuoliai kartojasi ir geriant vaistus, gydytojas gali skirti vaistų koncentracijos kraujyje tyrimą, siekdamas nustatyti, ar skiriamos vaisto dozės užtenka.

Genetinis ištyrimas
Tai dar vienas diagnostinis tyrimas, kurį gali tekti atlikti epilepsija sergantiems ligoniams, bet jis nėra būtinasis. Neurologas gali patarti atlikti genetinį tyrimą, jei nori išsiaiškinti genetines, metabolines epilepsijos priežastis arba įtaręs epilepsijos sindromą (dažniausiai vaikų epilepsijos atvejais), nes tyrimas gali atskleisti genų mutaciją, kuri būdinga tik tam tikram sindromui.

Diagnozuojant bei gydant epilepsiją gali būti svarbūs ir neuropsichologiniai tyrimai, ypač kai reikia nustatyti gretutinius kognityvinius ar (ir) emocinius bei elgesio sutrikimus.

Net ir atlikęs visus tyrimus gydytojas ne visada gali atsakyti į klausimą, kodėl prasidėjo epilepsija, tačiau tyrimų rezultatų duomenys padeda parinkti tinkamą nustatytos formos epilepsijos gydymą, nes svarbiausias tikslas yra ligą kontroliuoti, kad priepuoliai nebepasireikštų. Kai kada atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogus neserga epilepsija, o pasikartojantys priepuoliai – ne centrinės nervų sistemos ligos simptomas. Tuomet skatinama pasikonsultuoti su kitu specialistu.
Vaikams epilepsija gali būti diagnozuojama ir nesant aiškių klinikinių priepuolių, kai pasireiškia tik epilepsinės kilmės encefalopatija (nustatomi progresuojantys elgesio ar pažintinių funkcijų sutrikimai ir gausios išplitusios epilepsinės kilmės iškrovos EEG, leidžiantys įtarti subklinikinius epilepsijos priepuolius).

Gydytoja neurologė, Prof. Rūta Mameniškienė (VUL Santaros klinikos, Epileptologijos centras)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s