Epilepsija yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių neurologinių sutrikimų, galinčių paveikti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Priepuoliai pasireiškia pasikartojančiais traukuliais, dėl kurių kyla normalaus kūno funkcionavimo sutrikimas. Kadangi traukuliai yra nenuspėjami, todėl labai svarbu laiku kreiptis į medikus.
Dėl medicinos pažangos epilepsija gali būti kontroliuojama taikant įvairias gydymo formas. Maždaug 70% žmonių, sergančių epilepsija, gali kontroliuoti ligą epileptologo – neurologo paskirtais vaistiniais preparatais. Jei vaistais nepavyksta kontroliuoti priepuolių, kai kuriems pacientams yra galimybė atlikti chirurginę operaciją ar kitas gydymo alternatyvas priklausomai nuo ligos tipo.
Planuojant neurochirurginį gydymą labai svarbu surinkti visą informaciją apie ligą ir atlikti išsamius tyrimus, kad būtų pasiektas sėkmingas rezultatas.
Epilepsijos chirurgijos tipai
Paprastai pagrindinis epilepsijos operacijos tikslas – pašalinti smegenų dalį, kuri sukelia traukulius arba reguliuoja nervus, kad sustabdytų priepuolius. Chirurginis gydymas gali būti taikomas, kai diagnostiniai testai parodo, jog epilepsijos židinys yra nedidelis ir lokalizuojasi smegenų srityje, kuri nėra atsakinga už svarbias ar gyvybines funkcijas.
Priklausomai nuo paciento būklės, neurochirurgas gali pasirinkti įvairių tipų epilepsijos operacijas:
- Temporalinė rezekcija – dažniausia epilepsijos chirurgijos forma, kai ligoniui sergančiam temporaline epilepsija pašalinama dalis priekinės smilkininės skilties kartu su migdoliniu kūnu ir hipokampus. Šios chirurgijos pasekoje pasiekiami geriausi rezultatai pilnai panaikinant epilepsijos priepuolius 70-80% ligonių. Deja, šios operacijos metu gali nukentėti atmintis.
- Žievės patologinio židinio rezekcija – tai antra pagal dažnumą operacija gydant epilepsiją chirurginiu būdų. Neurochirurgai pašalina smegenų dalį, sukeliančią priepuolius. Tai padeda mažinti traukulių skaičių ir sumažina žalą smegenims. 50-70% pacientų gali pilnai pradingti epilepsijos priepuoliai priklausomai nuo židinio lokalizacijos vietos.
- Hemisferotomija– sudėtinga operacija, kurios metu, dažniau mažiems vaikams, atskiriamas epilepsijos priepuolius generuojantis pusrutulis nuo sveiko. Taip yra galimybė išsaugoti sveikojo pusrutulio vytymasi.
- Kalozotomija – apsaugo nuo greito epilepsijos priepuolio išplitimo į abu pusrutulius, atjungiant juos ties didžiaja smegenų juntgtimi (corpus callosum). Skirtingai nuo kitų epilepsijos operacijų, daugiausia dėmesio skiriama traukulių sunkumo mažinimui, o ne jų sustabdymui.
- Daugybinės subpialinės transekciją – tai reta procedūra ir atliekama tik tuo atveju, jei epilepsijos židinys yra kalbos, judėjimą ar regą kontroliuojamose zonose. Jos metu atliekami nedideli, labai tikslūs smegenų žievės įpjoviamai, kurie nutraukia priepuolio plitimą.
- Klajoklio nervo stimuliacija (VNS) – atliekama jei pacientui negalima atlikti kitų epilepsijos chirurgijos formų. Procedūros metu ligoniui prie klajoklio nervo pritvirtinamas nuolatinis elektrodas, kuris prijungiamas prie neurostimuliatoriaus.
- Giliųjų branduolių stimuliacija (GSS) – operacijos metu elektrodai implantuojami į tam tikras sritis smegenyse ir sujungiami su stimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Elektrodų pagalba stimuliatorius siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis, kurie padeda sumažinti ar pilnai sustabdyti priepuolius.
Pooperacinis laikotarpis
Po operacijos grįžimas į normalaus gyvenimo ritmą pacientui trunka ne mažiau kaip tris ar keturias savaites. Taip pat, yra įvairių atsargumo priemonių, kurių reikia laikytis siekiant išvengti bet kokių komplikacijų. Po operacijos gydytojai dažnai rekomenduoja fizioterapiją ar kitus reabilitacijos būdus.
Parengta remiantis https://www.northeasttoday.in/surgery-for-epilepsy-what-do-you-need-to-know/
epile.lt 