„Keliom akimirkom aš patirdavau tokį malonumą, kuris neįmanomas įprastiniame gyvenime – tokį malonumą, apie kurį kiti neturi jokio supratimo. Aš pajusdavau visišką harmoniją savyje, visame pasaulyje ir tas jausmas buvo toks stiprus, toks saldus, kad dėl kelių sekundžių šios palaimos aš atiduočiau dešimt ar daugiau savo gyvenimo metų, o gal net visą gyvenimą“.
Ši citata laikomo vienu geriausių visų laikų rašytojo Fiodoro Dostojevskio. Apie autoriaus ryšį su epilepsija būtų galima parašyti atskirą knygą. Jis savo potyrius įtraukdavo į kūrinius – sukurdamas keturis skirtingus veikėjus, sergančius epilepsija.
Yra manančių analitikų, kad būtent progresuojant jo ligai tobulėjo Fiodoro Dostojevskio kūryba.
Fiodoro 
Dostojevskio mintys:
- Geri žmonės nelaukia, kad jiems pirmiau gera padarytum. Jie mėgsta padėti tiems, kam to reikia. Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Tik tavo nelaimė, kad tu nebuvai jų sutikęs.
- Reikia pamilti gyvenimą labiau negu jo prasmę.
- Vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais.
- Jei žmogus pyksta, tai dar nereiškia, kad jis blogai elgiasi.
- Meilė tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius.
- Humoras yra didis sąmojingumas.
- Tas, kuris išgelbėjo vieną žmogų, išgelbėjo visą pasaulį.
- Būti žmogumi – tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.
- Geriau dovanoti dešimčiai kaltų negu nubausti vieną nekaltą …
- Žmogus gali tvirtai pasijusti, kai jis tampa visumos dalis.
- Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti.
- Aš negaliu įsivaizduoti, kad šautų kuomet mintis, jog nėra ko veikti.
- Ir didelė nelaimė kartais baigiasi didele, nors ir nematoma laime.
epile.lt 