Kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui?
Dažniausiai pagalbos epilepsinio priepuolio ištiktam žmogui nereikia. Tačiau asmeniui, kurį ištiko toniniai kloniniai traukuliai, ji labai praverčia.
- Jei žmogų šalia ištiko priepuolis, pirmiausia ir svarbiausia – pačiam išlikti ramiam, nepanikuoti ir nesutrikti. Visada žinokite – jam neskauda. Jeigu asmuo stovėjo ir krenta, prilaikykite ir atsargiai paguldykite, kad nesusižalotų.
- Padėkite ką nors minkšto po galva, pvz., pagalvę, šaliką, švarką – bet ką, ką turite po ranka. Jeigu nieko neturite – tiesiog prilaikykite galvą. Jeigu aplink yra aštrių daiktų, pvz., stiklų, kietų, pvz., kėdė, stalas, patraukite juos.
- Paverskite žmogų ant šono ar bent į šoną pasukite galvą.
- Atlaisvinkite drabužius, jeigu šie spaudžia, – atsekite viršutines sagas, nuimkite akinius. Atlaisvinkite juosmens drabužius, atsekite diržo sagtį.
- Stebėkite laiką. Informacija, kiek laiko trunka priepuolis, svarbi – jeigu jis užsitęsia ilgiau nei 5 minutes, kvieskite medicinos pagalbą.
Ko daryti nereikia?
- Nesistenkite suvaldyti žmogaus traukulių per prievartą, tarkime, nesistenkite daryti dirbtinio kvėpavimo, krūtinės paspaudimų laikydami rankas, spausdami krūtinę. Priepuolio eiga nuo Jūsų veiksmų nepriklauso, o fiziniai veiksmai gali tik pakenkti.
- Tai natūralus gamtos procesas ir baigiasi dažniausiai greičiau nei per keturias minutes. Mėgindami priepuolį suvaldyti kaip tik galite sužeisti asmenį ar net susižaloti pats.
- Jokiu būdu nieko nekiškite į burną. Iki šiol gajus mitas, kad jei nepraversime burnos, žmogus prikąs liežuvį. Liežuvį ar žandą žmogus prikanda pačioje priepuolio pradžioje, per pirmas sekundes. Todėl mėgindami kišti kietą daiktą tarp dantų galite sužaloti lūpas, išlaužti dantis, sužeisti liežuvį. Dar blogiau – kišdami pirštus tarp baisia jėga susiveriančių dantų rizikuojate netekti pirštų. Kitas mitas, kad priepuolio metu galima praryti liežuvį. Liežuvio žmogus nepraris, nes jis taip pat įsitempęs, kaip ir visi kūno raumenys. Vis dėlto priepuolį patiriantį žmogų reikia paversti ant šono, kad, pasibaigus traukuliams, liežuvis neužkristų ir neuždarytų kvėpavimo takų.
- Nepalikite paciento vieno, kol nesibaigs priepuolis ir pacientas vėl bus visiškai sąmoningas.
Kaip elgtis priepuoliui baigiantis
- Apžiūrėkite ar nėra sužalojimų.
- Jei nepavyko paversti ant šono traukulių metu – paverskite dabar.
- Jei sutrikęs kvėpavimas, pirštu išvalykite burną. Prisiminkite, kad taip elgdamasis galite išgelbėti gyvybę.
- Pasilikite šalia, kol priepuolio ištiktas asmuo visiškai atsigaus. Kad įsitikintumėte, jog žmogus atgavo suvokimą, paklauskite jo, tarkim, datos, vardo, ir pan.
- Nevaržykite asmens. Po priepuolio asmuo gali būti sutrikęs, sumišęs, gali veržtis keltis, eiti. Nelaikykite jo per prievartą, nes jo suvokimas sutrikęs ir jūsų pagalbą jis nesąmoningai gali įvertinti kaip kėsinimąsi.
- Neduokite tablečių, gerti ar valgyti, kol žmogus neatsipeikės po priepuolio ir nepaprašys pats.
- Jei žinoma, kad asmuo serga cukriniu diabetu – pamatuokite gliukozės kiekį kraujyje.
- Užtikrinkite ramią, saugią vietą paciento poilsiui.
Kai kurie pacientai jaučia vadinamąsias „auras” prieš priepuolio pradžią. Tai tam tikri jausmai, jaučiamas pykinimas, svaigimas, matomi blyksniai regos lauke. Aura yra ženklas, kad gali prasidėti priepuolis. Jeigu jaučiate, kad Jums tuoj prasidės priepuolis (jaučiate „aurą”):
- pasakykite apie tai savo gydytojui, tai svarbi informacija epilepsijos rūšiai nustatyti ir tinkamam gydymui paskirti;
- pasakykite tai artimiesiems: įspėkite Juos, jeigu Jums prasideda priepuolis ir artimieji yra šalia;
- pereikite gatvę, atsisėskite ant žemės, grindų, pasitraukite nuo aštrių daiktų, įvairių mechaninių prietaisų;
- jeigu Jums padeda ramybė, atsigulkite, atsipalaiduokite;
- priepuolis nebūtinai įvyks. Tai gali būti tik „aura”.
Prof. dr. Rūta Mameniškienė
Vilniaus universiteto profesorė
VULSK Gydytoja neurologė
VULSK Retų ligų koordinavimo centro Administracinio poskyrio vadovė
VULSK Retų epilepsijų kompetencijos centro vadovė
Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė
Lietuvos neurologų asociacijos valdybos narė
„Neurologijos seminarai” vyriausioji redaktorė
„Seizure – European journal of epilepsy“ viršelio redaktorė
LIETUVOS EPILEPSIJA SERGANČIŲJŲ SĄJUNGA 