Reguliarus fizinis aktyvumas gerina širdies – kraujagyslių sistemos būklę, mažina cholesterolio kiekį, koreguoja kūno svorį, sumažina nugaros, raumenų skausmus, osteoporozę, miego sutrikimus, gerina nuotaiką, skatina pasitikėjimą savimi, socialinę integraciją. Paskutiniųjų 15 metų tyrimai patvirtina, jog ligoniai retai patiria epilepsijos priepuolius, provokuotus fizinio aktyvumo, dažniau reguliarus fizinis aktyvumas sumažina priepuolių dažnį ir pagerina savijautą.
Didžiosios Britanijos mokslininkai rekomenduoja būti fiziškai aktyviam 150 min. per savaitę: po 30 min. 5 kartus per savaitę. Vaikams kiekvieną dieną patariama nors 60 min. fizinio aktyvumo. Pats paprasčiausias būdas – vaikščiojimas. Rekomenduojama per dieną nueiti 10 000 žingsnių.
Jei priepuoliai kartojasi, nerekomenduojamas profesionalus sportas, dalyvavimas varžybose, normatyvų laikymasis.
Sergant epilepsija nerekomenduojamos kontaktinių kovų sporto šakos, aviacinis sportas, vandens sportas (nardymas, buriavimas, banglentės ir t.t.), alpinizmas, kalnų slidinėjimas, ekstremalus sportas, jojimas.
Važinėjimas dviračiu galimas, kai priepuoliai kontroliuojami. Būtina dėvėti šalmą ir ryškią liemenę. Nevažiuoti automagistralėmis, judriomis gatvėmis, palei vandens telkinius.
Bėgiojant būtinos papildomos saugumo priemonės. Bėgti gerai apšviestais, be automobilių eismo keliais. Vengti kelių palei vandens telkinius. Jei yra galimybė – bėgioti ne vienam. Būtina turėti mobilų telefoną pagalbai išsikviesti.
Maudymasis, plaukimas. Paskęstama labai greitai. Vaikai dažniausiai skęsta palikti be priežiūros. Vaikai gali paskęsti, kai vandens gylis keli centimetrai, jei tik vanduo apsemia nosį ir burną.
Vandenyje reikia elgtis atsargiai, neplaukti vienam ilgų distancijų, nenardyti. Dėl plaukymo baseine visada sprendžiama individualiai. Būtina informuoti baseino personalą apie epilepsiją. Jei priepuoliai kartojasi, rekomenduojama būti vandenyje ne vienam, vandens gylis iki pečių, dėvėti gelbėjimosi liemenę. Aplinkiniai turi mokėti suteikti pagalbą. Įvykus priepuoliui vandenyje, svarbiausia kelti ligonio galvą virš vandens ir kuo skubiau išnešti jį į krantą.
Žvejyba. Jei priepuoliai kartojasi, draudžiama žvejoti vienam, būtina informuoti kartu žvejojantį bendražygį, kaip padėti ligoniui priepuolio metu. Nesėdėkite prie pat vandens, naudokite ilgesnį valą. Jei žvejojate valtyje – nelikite vienas ir dėvėkite gelbėjimosi liemenę.
Saugiausia sergant epilepsija: boulingas, kolektyviniai žaidimai ant žemės: futbolas (nesmūgiuoti galva), krepšinis, tinklinis, kriketas, žolės riedulys ir kt., sportas su rakete (tenisas, stalo tenisas, skvošas), aerobika, šokiai, akmenslydis, golfas, lygumų slidinėjimas.
Saugumo patarimai sportuojant
- Pasitarkite su gydytoju, kokios sporto šakos yra tinkamos
- Neviršykite individualių galimybių, jauskite savo jėgas
- Nesportuoti, jei jaučiatės blogai
- Ilsėtis, jei atsirado silpnumas, šleikštulys, pykinimas, svaigimas
- Dėvėti apsaugines priemones (labai svarbu: šalmas)
- Vartoti pakankamą skysčių ir gliukozės kiekį sportuojant
- Informuoti trenerį ir, jei būtina, komandą, jog sergate epilepsija
- Nevartoti papildų su anaboliniais steroidais, stimuliuojančiomis medžiagomis
Prof. dr. Rūta Mameniškienė
Vilniaus universiteto profesorė
VULSK Gydytoja neurologė
VULSK Retų ligų koordinavimo centro Administracinio poskyrio vadovė
VULSK Retų epilepsijų kompetencijos centro vadovė
Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė
Lietuvos neurologų asociacijos valdybos narė
“Neurologijos seminarai” vyriausioji redaktorė
“Seizure – European journal of epilepsy“ viršelio redaktorė
Nuotrauka http://www.pexels.com
LIETUVOS EPILEPSIJA SERGANČIŲJŲ SĄJUNGA 