Leidimas vairuoti epilepsija sergančiam asmeniui yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu V-802. Juo remiantis, vairuoti B kategorijos transporto priemonę leidžiama, jei asmuo vienerius metus nepatiria JOKIŲ priepuolių. Vadinasi, visai nesvarbu, ar ištikus priepuoliui suvokimas sutrinka, ar nesutrinka, ar priepuoliai pasireiškia dienomis, ar tik naktimis. Net jei žmogus jaučia aurą, vairuoti negali, nebent šie simptomai nepasireiškia metus. Profesionaliu vairuotoju sergantis epilepsija žmogus dirbti negali. Jis turi būti pasveikęs, t. y. nebepatirti priepuolių bent dešimt metų ir iš jų bent penkerius metus – be vaistų nuo epilepsijos. Kartais šis dešimties metų terminas gali būti sutrumpintas, tačiau tokiais atvejais dėl leidimo vairuoti sprendžia gydytojų komisija.
Jei vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui diagnozuojama epilepsija, jis paprastai sunerimsta, ar jam nebus atimta teisė vairuoti. Ligą diagnozuoja ir gydymą skiria gydytojas, kuris taip pat privalo laikytis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų, kuriame teigiama: „Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką”. Taigi, gydytojas negali atimti teisės vairuoti, o tik privalo informuoti ligoninės administraciją, kuri ir inicijuoja procesą. Sprendimas nepriimamas per sekundę, neurologas atlieka visus reikalingus tyrimus ir tik tada įvertina galimybę vairuoti.
Netekus teisės vairuoti dėl epilepsijos, visada iškyla klausimas, kada vėl bus galima. Pagrindinė sąlyga šiai teisei atgauti – bent vieneri metai be priepuolių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima neurologas, atlikęs reikiamus tyrimus ir nusprendęs, kad grėsmės patirti priepuolį nėra. Žinoma, jei elektroencefalograma rodo, kad smegenyse vyksta elektrinės iškrovos, galinčios bet kada išplisti į klinikinį priepuolį, gydytojas gali prašyti palaukti iki kito susitikimo ir tik tada priimti sprendimą. Taip pat, o ypač sprendžiant dėl profesionalaus vairavimo, gydytojas gali skirti ilgalaikio stebėjimo tyrimą su videotelemetrija ir papildomais elektrodais. Gavus leidimą vairuoti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris siunčia į Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisiją, o su jos išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma reikia kreiptis į valstybės įmonę „Regitrą“, kad vairavimo pažymėjimas būtų sugrąžintas.
Svarbu prisiminti, kad vairuoti neleidžiama vaistų vartojimo nutraukimo ar dozės mažinimo laikotarpiu bei pusę metų po to, kai vaistus visai liaujamasi vartojus.
Straipsnio autorė Prof. dr. Rūta Mameniškienė
Vilniaus universiteto profesorė
VULSK Gydytoja neurologė
VULSK Retų ligų koordinavimo centro Administracinio poskyrio vadovė
VULSK Retų epilepsijų kompetencijos centro vadovė
Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė
Nuotrauka http://www.pexels.com
LIETUVOS EPILEPSIJA SERGANČIŲJŲ SĄJUNGA 